Didelis natrio kiekis sportininkų mityboje: kraujospūdis ir darbingumas

Lėtinis gausus natrio vartojimas su maistu gali sutrikdyti endotelio funkciją, padidinti kraujospūdį fizinio krūvio metu ir padidinti ilgalaikę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau aktyviems asmenims ši pusiausvyra yra specifinė dėl didelių natrio praradimų su prakaitu treniruočių metu [1, 8, 14]. Nors vienkartinis natrio vartojimas prieš krūvį gali laikinai padidinti plazmos tūrį ir padėti termoreguliacijai karštyje, lėtinis natrio perteklius kasdienėje mityboje nesuteikia jokio išskirtinio pranašumo darbingumui ir gali padidinti kraujagyslių standumą nepriklausomai nuo ramybės kraujospūdžio [13, 14, 16].

Poveikis kraujagyslėms ir širdies bei kraujagyslių sistemai

Didelis natrio kiekis maiste tiesiogiai veikia kraujagyslių endotelį – vidinį ląstelių sluoksnį, kuris reguliuoja kraujotaką išskirdamas azoto oksidą [14, 18]. Sveikiems, normalų kraujospūdį turintiems suaugusiesiems vienkartinis didelio druskos kiekio suvartojimas sumažina azoto oksido biologinį prieinamumą dėl endotelio azoto oksido sintazės (eNOS) atsiejimo bei oksidacinio streso, o tai jau per 60 minučių sukelia išmatuojamą žasto arterijos tėkmės sukeltos vazodiliatacijos (FMD) sumažėjimą [14]. Laikantis daug natrio turinčios dietos 5–7 dienas, FMD išlieka sutrikdyta, o azoto oksido lemiama odos vazodiliatacija susilpnėja net ir druskai nejautriems asmenims, kurių ramybės kraujospūdis pastebimai nesikeičia [16, 20].

Mechanistiniu požiūriu, natrio perteklius skatina reaktyviųjų deguonies formų susidarymą aktyvuojant NADPH oksidazę, slopina superoksido dismutazės fermentus (SOD-1 ir SOD-2), sukelia peroksinitrito nulemtą eNOS atsiejimą, didina endotelio ląstelių standumą ir pažeidžia apsauginį endotelio glikokalikso sluoksnį [18]. Ilgainiui nuolatinis didelis vartojimas sukelia nepageidaujamą mikrokraujagyslių remodeliavimąsi, endotelio uždegimą ir didžiųjų elastingųjų arterijų struktūrinius pokyčius [1]. Prospektyvinėje kohortinėje analizėje, kurioje 10 709 suaugusieji buvo stebimi vidutiniškai 8,8 metų ir atliko kelis patvirtintus 24 valandų šlapimo tyrimus, natrio išsiskyrimas parodė tiesinį, nuo dozės priklausomą ryšį su širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika: kiekvienas papildomas 1 000 mg per parą padidino ŠKL riziką 18 % (rizikos santykis 1,18), be jokių J formos kreivės požymių [8]. Priešingai, didesnis kalio išsiskyrimas buvo susijęs su 18 % mažesne ŠKL rizika kiekvienam 1 000 mg per parą padidėjimui, o tai pabrėžia su maistu gaunamo kalio apsauginį vaidmenį prieš natrio sukeliamą kraujagyslių stresą [8, 18].

Kraujospūdžio atsakas ramybėje ir fizinio krūvio metu

Druskos kiekio sumažinimas keturioms ar daugiau savaičių nuosekliai sumažina ramybės sistolinį kraujospūdį tiek hipertenzija sergantiems, tiek normalų kraujospūdį turintiems asmenims, nepriklausomai nuo lyties ar etninės kilmės [1]. Tačiau ramybės būsenos matavimai neatspindi viso hemodinaminio poveikio fizinio krūvio metu. Fiziškai aktyviems asmenims dešimt dienų trukusi daug natrio turinti dieta (apie 6 486 mg per parą) padidino sistolinį kraujospūdį 8 mmHg submaksimalaus aerobinio krūvio metu, palyginti su mažiau natrio turinčia dieta (apie 3 220 mg per parą) [14].

Trumpalaikis natrio krūvis taip pat padidina naktinį diastolinį ir vidutinį arterinį kraujospūdį, kaip pastebėta kryžminiuose mitybos tyrimuose [20]. Druskai jautriose populiacijose trumpalaikis natrio vartojimas padidina širdies–šlaunies pulsinės bangos greitį (arterijų standumo žymenį), nors kiti standumo rodikliai, pavyzdžiui, širdies ir kulkšnies kraujagyslių indeksas (CAVI), trumpuoju laikotarpiu reikšmingai nesikeičia [20]. Lėtinių raumenų treniruočių gyvūnų modeliuose didelis druskos suvartojimas sumažino raumenų adaptaciją (jėgos prieaugis sumažėjo nuo 84,6 % iki 52,2 %), nes slopino krūvio skatinamą mikrokraujagyslių angiogenezę skeleto raumenų skaidulose – šis deficitas siejamas su pakitusia angiotenzino II signalizacija [21].

Darbingumas, hidratacija ir termoreguliacija

Ištvermės treniruočių metu sportininkai vidutiniškai išprakaituoja nuo 1,0 iki 1,5 l/val., su vienu litru prakaito prarasdami apie 0,8 g natrio [6]. Prakaito liaukos gamina pirminį prakaitą, kuris yra izotoninis plazmai (135–145 mM arba 3 105–3 335 mg/l natrio), o vėliau aldosteronas reabsorbuoja natrį išilgai latako, todėl prakaitavimas yra pagrindinis neinkstinis natrio šalinimo kelias [14].

Dėl šių netekčių tikslinis vienkartinis natrio vartojimas dažnai tiriamas siekiant pagerinti fizinį darbingumą:

• Vienkartinis natrio vartojimas prieš krūvį: 20–40 mg natrio vienam kūno masės kilogramui suvartojimas su 10 ml/kg skysčių likus 1–2 valandoms iki krūvio skatina skysčių susilaikymą ir mažina šlapimo išsiskyrimą [15]. Sisteminė apžvalga parodė, kad natrio vartojimas prieš krūvį pagerino laiką iki visiško nuovargio 14–26 % atliekant ilgesnius nei 90 minučių krūvius esant aukštesnei nei 26,5 °C temperatūrai, nes padidino kraujo tūrį ir atitolino kūno vidinės temperatūros kilimą; vis dėlto poveikis distancijos įveikimo laikui išliko nevienareikšmis, o didesnės dozės padidino virškinamojo trakto diskomfortą [13].
• Nuo lyties priklausomas termoreguliacinis atsakas: Dviračių sportu užsiimančioms moterims koncentruotas natrio vartojimas atitolino kūno vidinės temperatūros kilimą ir sumažino prakaitavimo greitį, tačiau šis poveikis nebuvo pastebėtas tarp vyrų dviratininkų [12].
• Papildomas vartojimas krūvio metu: Dvigubai aklu metodu atliktame tyrime su ištvermės sportininkais, atlikusiais 2 valandų krūvį esant 60 % širdies susitraukimų dažnio rezervo, 1 800 mg natrio papildas neparodė reikšmingų skirtumų, palyginti su placebu, vertinant prakaitavimo greitį, šiluminio streso įvertinimą, dehidratacijos procentą, laiką iki nuovargio, odos temperatūrą, subjektyviai suvokiamų pastangų vertinimą (RPE) ar kardiovaskulinį dreifą [6, 12].

Padidėjusi natrio koncentracija serume ir plazmos hiperosmolialumas gali padidinti vidinės temperatūros slenkstį, būtiną odos vazodiliatacijai sukelti, o tai tam tikromis sąlygomis gali atitolinti šilumos atidavimą [6].

Vartojimo ir praradimų su prakaitu suderinimas

Sėsliems asmenims maždaug 90 % su maistu gaunamo natrio pasišalina su šlapimu, todėl 24 valandų natrio išsiskyrimas su šlapimu yra patikimas bendro suvartojimo rodiklis [5]. Fiziškai aktyviose populiacijose standartiniai 24 valandų šlapimo tyrimai iš esmės nuvertina tikrąjį suvartojimą dėl neįvertintų nuostolių per odą [5].

Bendrosiose Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos rekomendacijose patariama suvartoti mažiau nei 2 000 mg natrio per parą (5 g druskos), o lėtinių ligų rizikos mažinimo gairėse nustatyta mažesnė nei 2 300 mg per parą riba [3]. Nors didelis suvartojimas (virš 5 g per parą) kelia aiškią riziką kraujagyslėms, ekstremalus ribojimas (pavyzdžiui, paros išsiskyrimas su šlapimu mažesnis nei 3 g per parą arba suvartojimas mažesnis nei 4 g per parą) gali suaktyvinti renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, padidinti katecholaminų (adrenalino ir noradrenalino) koncentraciją plazmoje, sustiprinti raumenų simpatinių nervų aktyvumą ir sukelti atsparumą insulinui [1, 4].

Fiziškai aktyviems asmenims sporto mitybos sutarimo gairėse rekomenduojama atkurti natrio atsargas, kai fizinis krūvis trunka ilgiau nei 2 valandas, esant dideliam karščiui arba kai bendras natrio praradimas su prakaitu viršija 3–4 g [4]. Dabartinėse Amerikos sporto medicinos koledžo gairėse siūloma vartoti 20–30 mEq/l (460–690 mg/l) natrio turinčius rehidratacijos skysčius ilgo fizinio krūvio metu, kai gausiai prakaituojama [5]. Itin ilgų ištvermės varžybų metu ekspertų grupės pataria vartoti natrį ad libitum (pagal poreikį) per įprastus sportinės mitybos produktus, o ne pasikliauti privalomomis didelių druskos papildų dozių schemomis [5].