🌐 Lietuvių
EnglishالعربيةБългарскиবাংলাBosanskiČeštinaDanskDeutschΕλληνικάEspañol (España)Español (Latinoamérica)EestiSuomiFilipinoFrançaisहिन्दीHrvatskiMagyarBahasa IndonesiaItaliano日本語한국어LietuviųLatviešuМакедонскиBahasa MelayuNorsk bokmålNederlandsPolskiPortuguês (Brasil)Português (Portugal)RomânăРусскийSlovenčinaSlovenščinaShqipSrpskiSvenskaไทยTürkçeУкраїнськаاردوTiếng Việt简体中文繁體中文
Endurance

Šaudyklinio bėgimo treniruotės: HIIT ar žaidimai mažomis komandomis?

Bėgimu grįstos didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT) labiau pagerina šaudyklinę ištvermę ir tiesialinijinį sprintą nei vien mažų komandų žaidimai (SSG). Mažų komandų žaidimai prilygsta HIIT maksimalaus aerobinio pajėgumo adaptacijoms, o kartotinių sprintų treniruotės visų pirma lavina pagreitėjimą ir kartotinių sprintų atlikimo gebėjimą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-09-12

Šaudyklinio aerobinio pajėgumo lemiantys veiksniai

Lauko ir salės komandinių sporto šakų atletams dažnai labiau reikalingas protarpinis, šaudyklinis ištvermės pajėgumas, o ne tolydi tiesialinijinė aerobinė ištvermė. Šaudykliniai testai – tokie kaip „Yo-Yo“ protarpinio atsigavimo testai („Yo-Yo IR1“ ir „IR2“), 20 metrų daugiapakopis bėgimo testas (20m MFT) ir 30–15 protarpinio pajėgumo testas (30–15 IFT) – vertina ne tik maksimalų deguonies suvartojimą (V˙O2max) bei maksimalų aerobinį greitį (MAS), bet ir pakartotinį greitėjimą, lėtėjimą bei 180° krypties keitimo (COD) mechaniką [1, 8, 15].

Efektyvių fizinio rengimo programų sudarymui būtina suprasti, kaip skirtingi treniruočių metodai veikia tiesialinijinį greitį, anaerobinį greičio rezervą (ASR = maksimalus sprinto greitis − MAS) ir protarpinį atsistatymo pajėgumą [18].

Bėgimu grįstos didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT)

Bėgimu grįstas HIIT leidžia tiksliai kalibruoti išorinį treniruočių intensyvumą, remiantis tokiais rodikliais kaip MAS, greitis 30–15 IFT teste (VIFT) arba ASR [9, 18]. Dažniausiai taikomi formatai:

  • Ilgasis HIIT: 90–105% MAS 1–6 minutes [18].
  • Trumpasis HIIT: 100–130% MAS 15–60 sekundžių [18].
  • Sprinto intervalinės treniruotės (SIT): Supramaksimalios 15–45 sekundžių atkarpos su 2–4 minučių pasyviu poilsiu [18].

Treniruotų paauglių atletų (McKay lygmuo ≥2) metaanalizėse HIIT intervencijos lėmė reikšmingą VIFT pagerėjimą (SMD = 1.13, 95% CI [0.63, 1.63]) ir protarpinės šaudyklinės ištvermės padidėjimą aikštelėje (Yo-Yo IR1/IR2, 20m multistage: SMD = 0.65, 95% CI [0.07, 1.23]), kartu su reikšmingu V˙O2max (SMD = 0.65) bei COD greičio (SMD = -0.54) pagerėjimu [8]. Komandinių sporto šakų sportininkėms HIIT, atliekamas 80–100% HRmax intensyvumu, nuosekliai didino V˙O2max (ES 0.19 iki 1.08), COD greitį (ES 0.34 iki 0.88) ir kartotinių sprintų atlikimo gebėjimą (RSA: ES 0.32 iki 0.64) [5].

Tinklinė metaanalizė, lyginanti fizinio rengimo metodus futbolininkams, parodė, kad bėgimu grįstas HIIT užėmė aukščiausią vietą gerinant šaudyklinio Yo-Yo IR1 testo rezultatus (SUCRA = 86.2; SMD = 0.78, p = 0.001) ir V˙O2max (SUCRA = 74.3; SMD = 0.53, p = 0.007) [7].

Bėgimu grįstas HIIT prieš mažų komandų žaidimus (SSG)

Mažų komandų žaidimai sujungia didelį širdies ir kraujagyslių sistemos krūvį su techniniu bei taktiniu atlikimu, natūraliai skatindami pasikartojančius pagreitėjimus ir lėtėjimus [9, 10]. Jaunimo komandinių sporto šakų atletams SSG treniruotės reikšmingai pagerina maksimalų aerobinį pajėgumą (SMD = 0.78), protarpinę didelio intensyvumo ištvermę (SMD = 1.05), sprinto pagreitėjimą (SMD = -0.55) ir COD gebėjimą (SMD = -0.85) [1]. Netreniruotiems jauniems suaugusiesiems rankiniu pagrįsti SSG (palaikant HR >85% HRmax) padidino V˙O2max ~7 mL·kg⁻¹·min⁻¹ ir pagerino 20m MFT rezultatus taip pat efektyviai, kaip ir bėgimo take atliekamas HIIT [10].

Tačiau tiesiogiai lyginant kontroliuojamuose tyrimuose, bėgimu grįstas HIIT demonstruoja specifinius pranašumus pasiekiant aukščiausius šaudyklinių testų rezultatus:

  • 17 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metaanalizėje, kurioje dalyvavo vaikinai paaugliai iš komandinių sporto šakų, HIIT parodė statistiškai pranašesnį Yo-Yo IR1 rezultatų pagerėjimą lyginant su SSG (SMD = 0.42, 95% CI [0.09, 0.74], I2=0%), tuo tarpu V˙O2max (SMD = 0.05), VIFT (SMD = 0.24) ir COD (SMD = 0.00) adaptacijos tarp metodų išliko panašios [2].
  • Bėgimu grįstas HIIT yra statistiškai reikšmingai pranašesnis už SSG tiesialinijinio sprinto adaptacijoms (tarp grupių ES = 0.42, p = 0.012), nors nė vienas iš šių metodų patikimai nedidina šuolio į aukštį rezultatų be tikslinių jėgos treniruočių [3].

MAS pagrįstų intervalų derinimas su SSG treniruotėmis yra labai efektyvus: 12 savaičių intervencija parodė, kad tiek MAS derinys su SSG, tiek vien tik MAS treniruotės lėmė reikšmingą Yo-Yo IR1 nubėgto atstumo ir V˙O2max padidėjimą, lyginant su įprastinėmis treniruotėmis (p = 0.001) [4]. Priešingai, nestruktūruotas lygiagretus HIIT ir SSG taikymas tuose pačiuose mikrocikluose gali pabloginti sprinto rezultatus (20-m sprint SMD = 1.84, p = 0.002), jei bendra apimtis ir nuovargis nėra tinkamai valdomi [7].

Tiesialinijinis HIIT prieš HIIT su krypties keitimu (COD)

Kadangi šaudyklinės ištvermės testai reikalauja 180° posūkių, krypties keitimo integravimas į HIIT programas yra dažnai nagrinėjamas [13, 15]. 180° posūkiai padidina bėgimo metabolines ir mechanines sąnaudas; planuojant treniruotes, įprastai intervalų bėgimo atstumas sumažinamas 2–3% kiekvienam krypties pakeitimui (pvz., ~7% bendras atstumo sumažinimas atliekant tris 180° posūkius), kad būtų išlaikytas numatytas intensyvumas [15].

Tiriant elitines futbolininkes ir lyginant tiesialinijinius intervalus (HIIT LIN) su intervalais, turinčiais tris 180° posūkius (HIIT COD), nustatyta, kad abu metodai lėmė reikšmingus ir lygiaverčius 10m–30m sprinto greičio, vikrumo (Pro-agility, Zig-zag), RSA, V˙O2max ir VIFT pagerėjimus, o HIIT COD nesuteikė jokio papildomo pranašumo, palyginti su tiesialinijiniu bėgimu [13]. Vis dėlto didesnis COD tankumas vieno intervalo metu (pvz., trys posūkiai vietoje vieno) ankstesniuose tyrimuose rodė didesnes aerobines ir kartotinių sprintų adaptacijas salės sporto šakų atletams [13]. Trumpalaikiuose mikrocikluose didelio tankumo šoko HIIT mikrociklai gali paspartinti 30–15 IFT rodiklių gerėjimą, nors bėgimo ekonomiškumo nepagerina [17].

Kartotinių sprintų treniruotės (RST)

Kartotinių sprintų treniruotės (RST; sprinto trukmė <10 s, poilsis <60 s, esant 85–100% maksimalaus sprinto greičio) lavina neuromuskulinę galią, pagreitėjimą ir fosfokreatino resintezę [11, 18]. Metaanalizių duomenys rodo, kad RST efektyviai lavina jaunųjų atletų tiesialinijinį pagreitėjimą ir greitį (10-m sprint ES = 1.01; 20-m sprint ES = 0.80), COD greitį (ES = 0.60) bei geriausią kartotinio sprinto laiką (ES = 0.48) [11]. RST taip pat reikšmingai pagerina bendrą treniruotų paauglių kartotinių sprintų atlikimo gebėjimą (SMD = -0.70) [8].

Vis dėlto vien tik RST nepakanka maksimaliam aerobiniam greičiui ar šaudyklinei ištvermei maksimizuoti: lyginant su kontroline treniruočių grupe, šis metodas nesukelia statistiškai reikšmingo maksimalaus aerobinio pajėgumo padidėjimo [11].

Kraujotakos ribojimas (BFR) kartu su intervalinėmis treniruotėmis

Intervalinių treniruočių derinimas su kraujotakos ribojimu (IT+BFR) gali veikti kaip maksimalaus aerobinio greičio ir aerobinės galios intensifikatorius [19]. 24 tyrimų metaanalizė parodė, kad IT+BFR lemia didesnį MAS (g = 0.74, I2=0%) ir V˙O2max (g = 0.63) padidėjimą, lyginant su vien tik intervalinėmis treniruotėmis, taip pat pagerina laiką iki visiško nuovargio (g = 1.26) bei 30-s Wingate vidutinę galią (g = 0.70) [19]. Meta-regresinė analizė rodo, kad šios adaptacijos priklauso nuo manžetės matmenų – norint pasiekti reikšmingų pagerėjimų, minimalus manžetės plotis turi būti bent 8.23 cm [19].

Lyginamojo efektyvumo santrauka

  1. Yo-Yo IR ir protarpinė šaudyklinė ištvermė: Struktūruotas bėgimu grįstas HIIT užtikrina didžiausius santykinius efekto dydžius ir nuosekliai lenkia izoliuotus SSG (SMD = 0.42 pranašumas Yo-Yo IR1 teste) [2, 7, 8].
  2. Aerobinė galia (V˙O2max ir MAS): Tiek bėgimu grįstas HIIT, tiek SSG lemia didelius pagerėjimus, tačiau bėgimu grįstas HIIT leidžia tiksliai kontroliuoti intensyvumą apie 100–130% MAS [2, 9, 18]. IT+BFR yra efektyvi papildoma priemonė tolesniam MAS didinimui (g = 0.74) [19].
  3. Poveikis sprintui ir COD: Bėgimu grįstas HIIT ir RST efektyviai lavina tiesialinijinį greitį bei pagreitėjimą [3, 8, 11]. COD posūkių įtraukimas į HIIT intervalus yra tikslingas, kai pakoreguojamas atstumas (~2–3% sumažinimas kiekvienam 180° posūkiui), nors tiesialinijinis HIIT užtikrina panašų perkėlimo efektą kitiems fizinio pasirengimo rodikliams aikštelėje [13, 15].

Šaltiniai

Recenzuoti straipsniai

  1. Han Xu, Tao Li, Weihuan Xing, Jiakang Zhu, Zirui Zhang, Zezhao Chen (2026). Comparative effectiveness of training interventions on VO2max in male soccer players: a systematic review and network meta-analysis.. BMC Sports Science, Medicine and Rehabilitation. doi:10.1186/s13102-026-01820-8 0 citavimų
  2. Fengming Zhang, Yang Liu, Jiale Liu, O. Yeremenko, Lei Shi (2026). Comparative effects of high-intensity interval training and small-sided games on physical fitness in male adolescent team-sport athletes: a systematic review and meta-analysis. BMC Sports Science, Medicine and Rehabilitation. doi:10.1186/s13102-026-01729-2 0 citavimų
  3. N. Trotta, Italo Sannicandro, Johnny Padulo (2025). Effectiveness of small-sided games vs high-intensity interval training on physical fitness in female soccer players: a systematic review and meta-analysis.. British Medical Bulletin. doi:10.1093/bmb/ldaf023 1 citavimų
  4. Yang Liu, Fengming Zhang, Shanshan Kong, Mykola Bezmylov, Ertao Yan (2026). Effects of small-sided games training on physical performance in youth team-sport athletes: a systematic review and meta-analysis. Frontiers in Physiology. doi:10.3389/fphys.2026.1803471 1 citavimų

Interneto šaltiniai

  1. Effects of small-sided games training on physical performance ...
  2. Comparative effects of high-intensity interval training and ...
  3. Effects of Small-Sided Games vs. Running-Based High- ...
  4. An Effective Method of Aerobic Capacity Development: Combined ...
  5. Effects of High-Intensity Interval Training (HIIT) on Physical ... - PMC
  6. (PDF) The Acute Effects of Short-Bout High-Intensity Interval ...
  7. Comparative efficacy of different training modes on physical fitness ...
  8. Effects of high-intensity interval training on physical fitness in trained ...
  9. Small-Sided Games vs. Running-Based High-Intensity ...
  10. Comparing The Effects of Small-Sided Handball Games and ...
  11. The effect of repeated-sprint training on performance outcomes in ...
  12. Improving Acceleration and Repeated Sprint Ability in Well-Trained ...
  13. Effects of linear and change of direction high-intensity interval ...
  14. Can Running Speed and Aerobic Endurance Be Affected ...
  15. Interval training for team sport: straight up or round the ...
  16. (PDF) Effects of linear and change of direction high-intensity interval ...
  17. High-intensity Interval Training Shock Microcycle Improves Running ...
  18. Applying HIIT Training for In-Season Conditioning in Team Sports
  19. Physiological adaptations and performance enhancement ... - PMC
  20. Individualizing Basketball-Specific Interval Training Using Anaerobic ...

Susiję tyrimai

Endurance5 km bėgimo treniruotės ir atsistatymas vyresnio amžiaus bėgikams

Vyresnio amžiaus bėgikai pasiekia optimalių rezultatų 5 km distancijoje derindami poliarizuotą treniruočių intensyvumą, didelių svorių jėgos pratimus ir tikslines intervalines treniruotes. Kadangi senstant lėtėja neuromuskulinis atsistatymas ir jėgos grįžimas, kokybiškas treniruotes būtina riboti iki dviejų per savaitę, tarp jų išlaikant 48–72 valandų pertrauką.

EnduranceBėgimo ir ėjimo intervalai ar tolygus bėgimas grįžtant bėgioti

Struktūruoti bėgimo ir ėjimo intervalai sumažina didžiausią vertikaliąją atoveiksmio jėgą, stabdymo raumenų apkrovą bei raumenų skausmą po treniruotės, palyginti su tolygiu bėgimu, išlaikant tą patį aerobinį stimulą ir tempą. Vis dėlto ėjimo intervalai keičia raumenų aktyvaciją didindami plekšninio raumens stūmimo apkrovą, todėl būtina nuosekli progresija, kad nebūtų perkrauti nepasiruošę audiniai.

EnduranceTreniruotės ir atsistatymas tarp dviejų maratonų per keturias savaites

Tarp dviejų maratonų, kuriuos skiria keturios savaitės, bėgikai pirmąsias dvi savaites turėtų teikti pirmenybę aktyviam atsistatymui ir glikogeno atkūrimui, o po to atlikti trumpą krūvio mažinimą, sumažinant apimtį 41–60 % ir išlaikant varžybinį intensyvumą. Pagrindinis apribojimas – fiziologinis atsistatymas trunka iki keturių savaičių, todėl išlieka paslėpto neuromuskulinio nuovargio ir kaulų streso traumų rizika.

EnduranceGeriausias intervalinio ir tolygaus bėgimo balansas

Maždaug 75–80 % žemo intensyvumo tolygaus bėgimo ir 15–20 % didelio intensyvumo intervalų derinys labiausiai padidina treniruotų bėgikų VO2max trumpuose treniruočių cikluose. Tačiau bėgikams mėgėjams ir kontroliniams bėgimo testams šis poliarizuotas balansas nesuteikia aiškaus pranašumo prieš piramidinį modelį, apimantį vidutinio intensyvumo slenkstinį bėgimą.

EnduranceKaip planuoti intervalus kritinei galiai didinti

Norint padidinti kritinę galią (CP), o ne kliautis ribota anaerobinio darbo talpa, intervalinėse treniruotėse būtina maksimaliai prailginti laiką sunkiojo intensyvumo zonoje, o atsigavimo metu intensyvumą griežtai išlaikyti žemiau kritinės galios. Trumpi mikrointervalai (pvz., 30 s / 15 s) ir mažėjančių intervalų formatai leidžia sukaupti daugiau laiko arti maksimalaus deguonies suvartojimo nei tradiciniai ilgi intervalai. Vis dėlto anaerobinio darbo resursų atsistatymas po pasikartojančių serijų lėtėja, todėl būtina pakankamai sumažinti galią poilsio metu, kad būtų išvengta ankstyvo išsekimo.

EnduranceLėti bėgimai ar intervalai: optimalus treniruočių balansas 5 km bėgikams

5 km bėgikams optimalus treniruočių intensyvumo pasiskirstymas suderina apie 75–80 % mažo intensyvumo aerobinio tūrio ir 15–20 % didelio intensyvumo intervalinio darbo. Perėjimas nuo piramidinio pasiskirstymo bazinio pasirengimo metu prie poliarizuoto prieš varžybas maksimaliai padidina aerobinį galingumą ir varžybų rezultatą.

EnduranceKritinis plaukimo greitis: slenksčio tikslumas ir intervalų struktūra

Kritinis plaukimo greitis (CSS), apskaičiuojamas iš 400 m ir 200 m kontrolinių plaukimų, yra patikimas treniruočių rodiklis, tačiau maksimalią pastovią laktato koncentraciją (MLSS) pervertina maždaug 5,3 %, todėl tikrosioms slenkstinėms treniruotėms tempą reikia koreguoti. Efektyviam tempo lavinimui taikomi trumpos pertraukos slenksčio intervalai, glikolitiniai buferizavimo pakartojimai ir sprinto serijos su ilgu poilsiu, suderinti pagal struktūrizuotą treniruočių intensyvumo pasiskirstymą.

EnduranceBėgimo ir ėjimo kaitaliojimas ar tolygus bėgimas grįžtant po pertraukos

Struktūruoti bėgimo ir ėjimo intervalai suteikia mechaninį bei ląstelinį pranašumą, palyginti su nepertraukiamu bėgimu, nes išnaudoja ląstelių signalinius langus kolageno sintezei, išlaikydami audinių tempimą žemiau pažeidimo ribos. Vis dėlto, nors kintamos apkrovos mažina ūmų nuovargį ir ankstyvą traumų riziką, ilgalaikė traumų prevencija priklauso nuo objektyvių jėgos rodiklių ir griežtai kontroliuojamo savaitinio krūvio didinimo.

Kategorijos