Lėti bėgimai ar intervalai: optimalus treniruočių balansas 5 km bėgikams
5 km bėgikams optimalus treniruočių intensyvumo pasiskirstymas suderina apie 75–80 % mažo intensyvumo aerobinio tūrio ir 15–20 % didelio intensyvumo intervalinio darbo. Perėjimas nuo piramidinio pasiskirstymo bazinio pasirengimo metu prie poliarizuoto prieš varžybas maksimaliai padidina aerobinį galingumą ir varžybų rezultatą.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-11-12
Siekiant optimalių 5 km rezultatų, pratimų fiziologijos tyrimai rodo, kad bėgimo apimtį geriausia struktūruoti taip: maždaug 75–80 % bėgti mažu intensyvumu (žemiau pirmojo ventiliacinio arba laktato slenksčio) ir 15–20 % dideliu intensyvumu (virš antrojo slenksčio), minimaliai laiko praleidžiant vidutinio intensyvumo zonoje [1, 5, 7]. Pagrindinė išlyga yra ta, kad nors griežtai poliarizuotas treniruočių pasiskirstymas trumpuoju laikotarpiu maksimaliai padidina maksimalų deguonies suvartojimą (), didžiausias bendras 5 km rezultato pagerėjimas pasiekiamas periodizuojant treniruotes – pradedant nuo piramidinio pasiskirstymo ir artėjant varžyboms pereinant prie poliarizuoto modelio [1, 4, 12].
Trijų intensyvumo zonų sistema
Ištvermės fiziologijoje treniruočių intensyvumas klasifikuojamas pagal fiziologinius slenksčius, o ne pagal laisvai pasirinktas tempo lenteles [2, 5]:
- 1 zona (mažas intensyvumas): žemiau pirmojo laktato slenksčio (LT1) arba pirmojo ventiliacinio slenksčio (VT1). Tai atitinka lengvą bėgimą, kurio metu galima laisvai susikalbėti [2, 5].
- 2 zona (vidutinis intensyvumas): tarp LT1/VT1 ir antrojo laktato slenksčio (LT2) arba antrojo ventiliacinio slenksčio (VT2). Tai atitinka tempo arba slenkstines pastangas [2, 5].
- 3 zona (didelis intensyvumas): virš LT2/VT2. Tai apima 5 km varžybų tempą, intervalines treniruotes ir sprintus [2, 5].
Tai, kaip bėgikai paskirsto savaitės apimtį tarp šių zonų, apibrėžia jų treniruočių intensyvumo pasiskirstymą (TID) [2, 5]. Poliarizuotas pasiskirstymas (POL) numato maždaug 75–80 % 1 zonoje, mažiau nei 10 % 2 zonoje ir 15–20 % 3 zonoje [5, 9, 11]. Piramidinis pasiskirstymas (PYR) numato maždaug 70–86 % 1 zonoje, 15–20 % 2 zonoje ir 5–10 % 3 zonoje [2, 9]. Slenkstinis pasiskirstymas (THR) perkelia didelę treniruočių dalį į vidurį, skirdamas 35–50 % 2 zonai [5, 9].
Kodėl veikia didelės apimties ir intervalų derinimas
Tiek didelės apimties tolygus bėgimas, tiek didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT) skatina mitochondrijų biogenezę, aktyvuodamos peroksisomų proliferatoriaus aktyvuojamo gama receptoriaus koaktyvatorių 1-alfa (PGC-1), tačiau tai vyksta per skirtingus ląstelių signalinius kelius [15]. Didelės apimties mažo intensyvumo treniruotės signalus perduoda daugiausia per kalcio ir kalmodulino kinazę (CaMK), o didelio intensyvumo intervalai – per adenozinmonofosfatu aktyvuojamą proteinkinazę (AMPK) [15].
HIIT taip pat skatina centrines širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacijas, kurių tolygūs aerobiniai bėgimai negali visiškai atkartoti. Intervencijos, kuriose taikomi tokie intervalai kaip 4 × 4 minutės 90–95 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio intensyvumu, lėmė didesnį sistolinio tūrio padidėjimą ir ryškesnį prieaugį, palyginti su vien tolygiu mažo intensyvumo bėgimu [15]. Tinklo metaanalizė rodo, kad bėgimu pagrįstas HIIT (optimali trukmė apie 140 sekundžių, darbo ir poilsio santykis ~0,85) bei kartotinių sprintų treniruotės pasižymi dideliu poveikio dydžiu didinant aerobinį pajėgumą, palyginti su vien tolygiu ištvermės darbu [13].
Poliarizuotas ir piramidinis pasiskirstymas
Ištvermės sportininkų metaanalizės rodo, kad poliarizuotos treniruotės reikšmingai labiau pagerina nei modeliai, kuriuose dominuoja slenkstinis intensyvumas, ypač per trumpesnes nei 12 savaičių intervencijas ir tarp gerai treniruotų atletų [2, 5, 9, 11]. Gerai treniruotiems bėgikams 9–10 savaičių poliarizuotos intervencijos lėmė reikšmingą laiko iki išsekimo ir varžybų rezultatų pagerėjimą, palyginti su slenksčiu paremtomis programomis [2, 7].
Vis dėlto plačios metaanalizės atskleidžia, kad vertinant atskiro starto lenktynių laiką, greitį ties anaerobiniu slenksčiu ar laiką iki išsekimo visose ištvermės sporto šakose, poliarizuotos treniruotės ne visada pranoksta piramidines tiesioginiuose palyginimuose [5, 11]. Elito ištvermės bėgikai dažniausiai 76–86 % visų kilometrų nubėga 1 zonoje, ištisus metus dažnai taikydami piramidinį pasiskirstymą, kad sukauptų didelę bendrą apimtį be pernelyg didelio neuromuskulinio nuovargio [2, 9].
Pasiskirstymo periodizavimas 5 km varžyboms
Užuot išlaikius vieną fiksuotą pasiskirstymą ištisus metus, tyrimai pabrėžia nuoseklios periodizacijos naudą 5 km bėgikams [1, 4, 12].
16 savaičių atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime su 60 gerai treniruotų vyrų bėgikų (pradinis : 67 ± 4 ml·kg⁻¹·min⁻¹) tyrėjai palygino keturias periodizacijos strategijas [1]:
- 16 savaičių nepertraukiamo piramidinio treniravimo
- 16 savaičių nepertraukiamo poliarizuoto treniravimo
- 8 savaitės poliarizuoto, po to 8 savaitės piramidinio (POL→PYR)
- 8 savaitės piramidinio, po to 8 savaitės poliarizuoto (PYR→POL)
PYR→POL grupė pasiekė didžiausią rezultatų pagerėjimą: 5 km kontrolinio bėgimo laikas pagerėjo ~1,5 %, santykinis – ~3,0 %, greitis esant 2 mmol/l laktato koncentracijai kraujyje (vBLa2) – ~1,7 %, o greitis esant 4 mmol/l (vBLa4) – ~1,5 % [1]. Santykinis buvo vienintelis fiziologinis koreliatas, lėmęs geresnį kontrolinio bėgimo laiko pagerėjimą šioje sekoje [1].
Ši seka dera su periodizacijos modeliais nuo vidutinių nuotolių iki pusmaratonio distancijų: bendrojo pasirengimo metu bėgikai sukuria aerobinį pagrindą ir vidutinio intensyvumo slenkstinį pajėgumą naudodami piramidinę struktūrą, o varžybų etape pereina prie poliarizuoto modelio, kad išvystytų 3 zonos greitį ir aerobinį galingumą [1, 4, 12].
Praktinis taikymas ir stebėsenos aspektai
Taikant šiuos pasiskirstymus 5 km treniruočių programoje:
- 1 zonos pagrindas: 75–80 % bėgimo apimties išlaikykite lengvu, pokalbio tempu žemiau VT1, kad suaktyvintumėte CaMK signalus ir sukauptumėte aerobinę apimtį nesukeliant pernelyg didelio autonominės nervų sistemos nuovargio [1, 5, 15].
- 3 zonos treniruotės: 15–20 % treniruočių skirkite didelio intensyvumo intervalams virš VT2 (pavyzdžiui, 2–4 minučių intervalams arba sprintams), kad optimizuotumėte sistolinį tūrį, AMPK signalus ir [1, 5, 13, 15].
- 2 zonos vieta: vidutinio intensyvumo slenkstinį bėgimą (2 zona) rezervuokite daugiausia ankstesniems bendrojo pasirengimo blokams, o ne intensyviam taikymui prieš pat varžybas [1, 12].
- Stebėsenos netikslumai: atkreipkite dėmesį į tai, kaip fiksuojamas treniruočių intensyvumas. Nustatant intensyvumo pasiskirstymą pagal širdies susitraukimų dažnį, 3 zonos apimtis dažnai nuvertinama dėl pulso vėlavimo, tuo tarpu bėgimo greitis arba subjektyviai suvokiamų pastangų vertinimas (RPE) nustato kitokias zonų ribas, priklausomai nuo reljefo ir apšilimo įtraukimo [12].
- Jėgos treniruočių integravimas: didelių svorių jėgos treniruočių (≥80 % 1RM) arba pliometrijos įtraukimas kartu su bėgimu suteikia nedidelį ar vidutinį bėgimo ekonomiškumo pagerėjimą, o didesnė nauda pastebima bėgant didesniu greičiu ir bėgikams, turintiems aukštesnį pradinį aerobinį pajėgumą [10].
Šaltiniai
Interneto šaltiniai
- Effects of 16 weeks of pyramidal and polarized training intensity ... - PMC
- Training Intensity Distribution: Pyramidal vs. Polarized
- What's your opinion/interpretation on the research of polarised vs ...
- [TrainingTalk] Training intensity distribution
- Comparison of Polarized Versus Other Types of Endurance ...
- Comparison of Training Intensity... | Clinical Trial
- The Effect of Polarized Training Intensity Distribution on ... - PMC
- Polarized vs. Threshold Training Intensity Distribution on ...
- Effects of Polarized Training vs. Other Training Intensity ...
- Effect of Strength Training Programs in Middle- and Long ...
- A Systematic Review with Meta-analysis | Sports Medicine
- [Triathlon Science] Polarized vs. Pyramidal Training ...
- Comparison of different interval training methods on athletes ...
- Effects of low-volume functional and running high-intensity ...
- HIIT vs. Continuous Cardiovascular Exercise
- Polarized VS Threshold Training - am I missing something?
- Training Periodization, Methods, Intensity Distribution, and ...