🌐 Lietuvių
EnglishالعربيةБългарскиবাংলাBosanskiČeštinaDanskDeutschΕλληνικάEspañol (España)Español (Latinoamérica)EestiSuomiFilipinoFrançaisहिन्दीHrvatskiMagyarBahasa IndonesiaItaliano日本語한국어LietuviųLatviešuМакедонскиBahasa MelayuNorsk bokmålNederlandsPolskiPortuguês (Brasil)Português (Portugal)RomânăРусскийSlovenčinaSlovenščinaShqipSrpskiSvenskaไทยTürkçeУкраїнськаاردوTiếng Việt简体中文繁體中文
Training

HIIT protokolai kintamo tempo ir šaudykliniam bėgimui

Trumpų intervalų bėgimo formatai (nuo 15 iki 30 sekundžių), dozuojami pagal anaerobinį greičio rezervą arba kintamo pajėgumo testo greitį, maksimaliai pagerina didelio intensyvumo bėgimo rezultatus su mažesniu individualiu kintamumu. Šaudykliniai posūkiai ar aktyvus atsigavimas padidina metabolinę ir subjektyviai juntamą apkrovą, o trumpesnės nei 20 sekundžių poilsio pertraukos riboja fosfokreatino atsistatymą ir didina neuromuskulinį nuovargį.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-10-25

Trumpų intervalų bėgimo protokolai (15–30 sekundžių darbo atkarpos su darbo ir poilsio santykiu nuo 1:1 iki 2:1), dozuojami pagal anaerobinį greičio rezervą (ASR) arba 30–15 kintamo pajėgumo testo greitį (VIFT), labiausiai padidina kintamo tempo bėgimo pajėgumą ir šaudyklinių testų rezultatus [1, 7, 8, 15]. Pagrindinis kompromisas yra mechaninis ir metabolinis: įtraukus krypties keitimo posūkius arba sutrumpinus poilsio pertraukas iki mažiau nei 20 sekundžių, staigiai išauga anaerobinės glikolizės indėlis, subjektyviai juntamas nuovargis ir neuromuskulinė įtampa, tačiau laikas, praleistas prie didelio aerobinio galingumo, nebūtinai pailgėja [1, 18, 24].

Darbo ir poilsio santykis bei laikas aerobinėje „raudonojoje zonoje“

Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT) yra orientuotos į laiką, praleistą širdies ir kraujagyslių sistemos „raudonojoje zonoje“ (pasiekus 90 % maksimalaus deguonies suvartojimo, V˙O2max, arba daugiau), siekiant sukelti sistemines adaptacijas [20]. Darbo ir poilsio intervalų struktūra lemia, kaip efektyviai sportininkas sukaupia šį raudonosios zonos tūrį [1, 12, 20].

Trumpos trukmės HIIT formatai (pavyzdžiui, 15 sekundžių darbo kaitaliojant su 15 sekundžių poilsio) sukelia bendrą organizmo atsaką, siekiantį maždaug 88 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio (ŠSDmax), 78 % V˙O2max, vidutiniškai 259 sekundes virš 90 % V˙O2max ir kraujo laktato koncentraciją apie 8,3 mmol/l [1]. Šiose 15:15 struktūrose 50–70 % viso treniruotės laiko gali būti praleidžiama 90–95 % V˙O2max zonoje, palyginti su 30–45 % tradicinių ilgų 4 × 4 minučių intervalų atveju ir 20–35 % sprinto intervalinių treniruočių (SIT) atveju [12].

Trukmės, intensyvumo ir atsigavimo manipuliavimas keičia šį stimulą:

  • Intervalų trukmė ir intensyvumas: Pereinant nuo bazinių 15 sekundžių atkarpų esant 120 % maksimalaus aerobinio greičio (MAS) prie 30 sekundžių darbo ir 30 sekundžių poilsio arba padidinus bėgimo intensyvumą 5 % MAS, maksimaliai padidėja laikas, praleistas virš 90 % V˙O2max [1]. Vidutinių nuotolių bėgikams bėgant 30 sekundžių intervalus 105 % greičiu, atitinkančiu V˙O2max (vV˙O2max), laikas, praleistas virš 90 % V˙O2max, padvigubėjo, palyginti su 100 % vV˙O2max (338,1 s prieš 167,7 s) [23]. Tačiau padidinus intensyvumą iki 110 %, raudonojoje zonoje praleistas laikas sumažėjo iki 197,8 sekundės dėl per ankstyvo išsekimo, o atliktų pakartojimų skaičius krito nuo 24 iki 11 [23].
  • Aktyvus ir pasyvus atsigavimas: Kartojant 15 sekundžių intervalus, aktyvus atsigavimas esant 50 % MAS leido 64 % bendros sesijos trukmės praleisti virš 90 % V˙O2max, palyginti su 43 % taikant pasyvų atsigavimą [24]. Aktyvus atsigavimas neleidžia kardiorespiracinei kinetikai nuslūgti ir pagreitina tempą, kuriuo sportininkas vėl pasiekia V˙O2max vėlesnių pakartojimų metu [24].
  • Atsigavimo trukmės ribos: Trumpesnės nei 20 sekundžių poilsio pauzės yra nepakankamos reikšmingai fosfokreatino (PCr) resintezei – atkurti maždaug 50 % ramybės lygio reikia apie 20–30 sekundžių [5, 24]. Trumpesni poilsio intervalai energijos tiekimą perkelia į anaerobinę glikolizę [24]. Ir atvirkščiai, prailginus poilsio intervalus virš 97 sekundžių trumpų sprintų intervaluose, aerobinė nauda pradeda mažėti [24].

Vertinant platesnes ištvermės adaptacijas, apverstos U formos atsakas V˙O2max prieaugliui pasiekia piką ties maždaug 140 sekundžių darbo ir 165 sekundžių atsigavimo (~1:1,2 santykiu); 3–5 minučių intervalai su 1:1–2:1 poilsio santykiu vidutiniškai padidina V˙O2max apie 0,85 l/min [24]. Tačiau šaudykliniam bėgimui ir kintamo tempo sporto šakoms trumpų intervalų formatai leidžia pasiekti žymiai didesnį bėgimo greitį (pavyzdžiui, 3,5 m/s, palyginti su 2,95 m/s ilgų intervalų metu) ir ilgesnę padidėjusio deguonies suvartojimo po krūvio (EPOC) trukmę (83,4 min., palyginti su 61,3 min.), nepaisant subjektyviai mažesnio dusulio jausmo [10].

Krūvio skyrimas pagal MAS, VIFT ir anaerobinį greičio rezervą

Individualizuoti bėgimo greitį būtina norint išvengti per didelio nuovargio arba per silpno stimulo [7, 8, 20]. Didelio intensyvumo bėgimas apima intensyvumą nuo 90–95 % minimalaus greičio ties V˙O2max iki 100 % maksimalaus sprinto greičio (MSS) [18].

Naudojant vien tik MAS viršmaksimaliems tikslams nustatyti (pavyzdžiui, 120 % MAS), sportininkų tolerancija dažnai smarkiai skiriasi, nes neatsižvelgiama į anaerobinį greičio rezervą (greičio diapazoną tarp MAS ir MSS) [4, 7, 8]. Intervalų skyrimas pagal anaerobinį greičio rezervą (pvz., MAS + 20 % ASR) arba VIFT suvienodina vidinį fiziologinį krūvį [7, 8]:

  • 6 savaičių tyrime su futbolininkais trumpi intervalai (15 s darbo / 15 s pasyvaus poilsio), paskirti pagal Δ%20ASR, 95 % VIFT ir 120 % MAS, reikšmingai pagerino santykinį V˙O2max (efekto dydžiai atitinkamai 1,6; 1,2 ir 1,1) [7].
  • ASR ir VIFT grupėse pastebėtas mažesnis tarpasmeninis kintamumas (variacijos koeficientai) vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacijas (pvz., maksimalų minutinį širdies tūrį ir sistolinį tūrį), palyginti su %MAS grupe [7].
  • Individualizavimas pagal ASR taip pat sumažina laiko iki visiško išsekimo nuokrypių kintamumą viršmaksimalaus bėgimo metu, palyginti su %MAS ar %VIFT skyrimu [8].

30–15 kintamo pajėgumo testas (30-15 IFT) tiesiogiai atspindi specifinius sporto reikalavimus [5, 8]. Jį sudaro 30 sekundžių šaudyklinis bėgimas su 15 sekundžių ėjimo pertraukomis ir 0,5 km/val. greičio didinimu kas etapą; šis 2:1 darbo ir poilsio santykis tiksliai atitinka kintamo tempo žaidimų specifiką [5]. Galutinis testo greitis (VIFT) apima V˙O2 kinetiką, ASR, atsistatymo gebėjimą, pagreitėjimą, stabdymą ir gebėjimą keisti kryptį [8]. Testas pasižymi dideliu patikimumu (vidinės klasės koreliacijos koeficientas 0,96; tipinė paklaida 0,3 km/val.) ir leidžia tiesiogiai įvertinti V˙O2max pagal sportininko amžių, lytį, kūno masę ir galutinį greitį [4].

V˙O2max=28.3−(2.15×G)−(0.741×A)−(0.0357×W)+(0.0586×A×VIFT)+(1.03×VIFT) (kur G yra lytis: vyrai = 1, moterys = 2; A – amžius metais; W – svoris kilogramais) [4].

Kintamo bėgimo adaptacijos ir šaudyklinių atkarpų reikalavimai

Treniruotų paauglių metaanalizės duomenys rodo, kad HIIT programos lemia didelį, statistiškai reikšmingą VIFT rodiklių pagerėjimą (standartizuotas vidurkių skirtumas [SMD] = 1,13), kartu padidindamos V˙O2max (SMD = 0,65) ir pagerindamos kintamo tempo ištvermės testų rezultatus aikštėje, tokių kaip „Yo-Yo Intermittent Recovery“ 1 ir 2 lygiai (SMD = 0,65) [3, 15]. HIIT taip pat pagerina tiesialinijinį sprintą ≤10 m (SMD = -0,79), ≥20 m (SMD = -0,28) ir krypties keitimo greitį (SMD = -0,54) [3, 15]. Specifinis kartotinių sprintų atlikimo gebėjimo (RSA) pagerėjimas labiausiai pasiekiamas taikant kartotinių sprintų treniruočių protokolus (SMD = -0,70) [3, 15]. Futbolininkams bėgimu grįstas HIIT ir mažų formatų žaidimai (SSG) užtikrina vienodą maksimalaus deguonies suvartojimo, bėgimo ekonomiškumo, MAS ir šaudyklinių testų rodiklių pagerėjimą [2].

Šaudyklinių bėgimų su krypties keitimu įtraukimas pakeičia vidinį krūvį:

  • Metabolinis ir subjektyvus krūvis: Tiesialinijinis 15:15 bėgimas esant 120 % MAS suteikia didelį aerobinį stimulą su vidutiniu anaerobiniu kaupimu [1]. Posūkiai šaudykliniame bėgime maksimaliai padidina anaerobinį glikolizinį indėlį ir padidina treniruotės subjektyviai vertinamo krūvio balą (sRPE) 1,7 ± 0,4 balo [1]. Trumpo HIIT metu sRPE vidurkis siekia 7,1 iš 10 („labai sunku“), nors sportininkams, kurių V˙O2max>55 ml⋅kg−1⋅min−1, jis yra mažesnis [1].
  • Glikolizės mastas: Esant pastoviems darbo ir poilsio intervalams, laktato kaupimasis kraujyje kinta priklausomai nuo bėgimo greičio: 100 % MAS sukelia 2–4 mmol/l, 105 % – 4–6 mmol/l, 110 % – 6–10 mmol/l, o 115 % MAS pasiekia 10–15 mmol/l [12].
  • Trukdžių efektas derinant su jėgos treniruotėmis: Žemo laktato „1 tipo“ HIIT (<4 mmol/l) apriboja jėgos sumažėjimą po treniruotės iki 2–3 % jėgos treniruočių dienomis, o didesnio intensyvumo formatai sukelia 8–12 % kritimą, sustiprindami tarpusavio trukdžių (angl. concurrent training interference) efektą [12].

Neuromuskulinio nuovargio valdymas

Intervalinės sesijos, sukeliančios identišką širdies ir kraujagyslių sistemos įtampą, gali sukelti visiškai skirtingą neuromuskulinį ir raumenų bei skeleto sistemos krūvį, priklausomai nuo bėgimo modalumo, dangos ir pagreitėjimų dažnumo [18, 20]. Bėgikams suminė distancija esant vV˙O2max gali siekti 6–8 km per sesiją, o tai sukelia didelę apkrovą apatinėms galūnėms [18].

Didelio dažnumo HIIT mikrociklai sukelia ūmų darbingumo sumažėjimą [16]. Komandinių sporto šakų sportininkams, atlikusiems 11 HIIT sesijų per 6 dienas, RSA rodiklis krito 3,8 %, šuolio su mostu (CMJ) aukštis sumažėjo 8,4 %, o kartotinių atšokamųjų šuolių efektyvumas krito 17,4 % [16]. Šie parametrai grįžo į pradinį lygį po 72 valandų poilsio, kartu su trumpalaikiu raumenų skausmingumo ir kreatinkinazės padidėjimu, nepasikeitus C reaktyviojo baltymo ar šlapalo koncentracijai [16]. Intervalų trukmės, aktyvaus atsigavimo greičio ir krypties keitimo apimčių balansavimas leidžia išlaikyti stiprų kardiorespiracinį stimulą, išlaikant likutinį neuromuskulinį nuovargį optimaliose atsistatymo ribose [16, 18, 24].

Šaltiniai

Interneto šaltiniai

  1. The Acute Effects of Short-Bout High-Intensity Interval Training ...
  2. A Meta-Comparison of the Effects of High-Intensity Interval ...
  3. Effects of high-intensity interval training on physical fitness ...
  4. 30-15 Intermittent Fitness Test
  5. The 30-15 Intermittent Fitness Test – two decades of ...
  6. The 30-15 intermittent fitness test (30-15 IFT ) setup.
  7. Adaptations to Optimized Interval Training in Soccer Players
  8. Adaptations to Optimized Interval Training in Soccer Players
  9. Estimating Maximal Aerobic Speed in Academy Soccer ...
  10. Comparison of Long and Short High-Intensity Interval Exercise ...
  11. Most athletes still run “long slow miles” thinking it builds fitness. ...
  12. 6 Methods to Transform Athletic Performance with ...
  13. Short-HIIT for field-sports: Programming across the season ...
  14. Study design. 30-15IFT = 30–15 Intermittent Fitness Test ...
  15. Effects of high-intensity interval training on physical fitness in ...
  16. Markers for Routine Assessment of Fatigue and Recovery in ...
  17. (PDF) Repeated sprint training induces prolonged residual ...
  18. High-Intensity Interval Training, Solutions to the ...
  19. High-intensity interval training, solutions to the ...
  20. High-Intensity Interval Training, Solutions to the ...
  21. (PDF) High-Intensity Interval Training, Solutions to the ...
  22. Publications
  23. Faster intervals, faster recoveries - intensified short VO2max ...
  24. How Much Rest Should I Take During VO2 Max Workouts
  25. Interval training for vo2max improvement

Susiję tyrimai

TrainingGriebimo jėgos lavinimas nemažinant traukos pratimų apimties

Tiesiogines griebimo treniruotes reikėtų atlikti treniruočių pabaigoje ir derinti su tiesiamųjų raumenų darbu, kad išvengtumėte centrinio nuovargio bei alkūnių skausmo. Traukos diržų naudojimas sunkiausiose bazinių pratimų serijose užtikrina, kad tiksliniai nugaros ir klubų raumenys gautų visapusišką stimulą, nenutraukiant serijos dėl nusilpusio griebimo.

TrainingSunkių pratimų derinimas su pliometrija: eiliškumas ir poilsis

Sunkių bazinių pratimų derinimas su balistiniais pratimais didina jėgą ir galingumą, jei tarp pratimų komplekse daroma maždaug 4–7 minučių poilsio pertrauka nuovargiui nuslopti. Trumpesnės nei 2 minučių pertraukos blogina sprogstamąją galią, o serijų struktūros, pavyzdžiui, klasterinės serijos, padeda išlaikyti judesio greitį.

TrainingLaipiojimo technikos pratimų planavimas maksimaliam įgūdžių perkėlimui

Norint maksimaliai perkelti įgūdžius į sudėtingų maršrutų įveikimą, sudėtingi laipiojimo technikos pratimai turėtų būti atliekami treniruotės pradžioje, kai neuroraumeninis nuovargis yra minimalus, pasitelkiant judesių kintamumą ir reprezentatyvius užduoties apribojimus. Tikslingas laipiojimas lengvesniu reljefu gali būti planuojamas treniruotės pabaigoje, siekiant ugdyti judesių patvarumą esant nuovargiui, tačiau pratimai turi tiksliai atitikti lauko sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas įgūdžių perkėlimas.

TrainingKaip treniruoti griebimo jėgą nepakenkiant sunkiems traukos pratimams

Norint išvengti griebimo nuovargio, trukdančio atlikti sunkius traukos pratimus, tiesioginės griebimo treniruotės turėtų apsiriboti 2–3 serijomis, atliekamomis 1–2 kartus per savaitę traukos treniruočių pabaigoje. Kadangi kompleksiniai traukos pratimai jau suteikia didelį netiesioginį stimulą, didesnės apimtys ir išankstinio nuvarginimo strategijos gali pabloginti kėlimo rezultatus bei atsigavimą.

TrainingPritūpimų dažnis: ar išskaidžius savaitės apimtį labiau auga jėga?

Savaitinės pritūpimų apimties paskirstymas per dažnesnes treniruotes nepadidina maksimalios jėgos, kai bendra apimtis ir intensyvumas yra vienodi. Vis dėlto serijų išskaidymas į daugiau treniruočių reikšmingai sumažina subjektyviai suvokiamą nuovargį treniruotės metu ir padeda išlaikyti štangos judėjimo greitį.

TrainingRogių stūmimo tempas ir bėgimo greičio praradimas hibridinėse varžybose

Per didelis tempas stumiant roges sukelia staigų laktato koncentracijos šuolį kraujyje, keturgalvių raumenų nuovargį ir kinematinius pokyčius, lėtinančius vėlesnį bėgimo tempą. Rogių atstumo skaidymas į kontroliuojamas atkarpas, svertų mechanika ir bėgimo po apkrovos treniruotės padeda sumažinti tempo praradimą, nors bėgimo sulėtėjimas po rogių pasireiškia visų lygių sportininkams.

TrainingRPE ar procentai: kas geriau jėgai ir nuovargio valdymui?

Autoreguliuojamas svorio parinkimas pagal subjektyviai vertinamo krūvio skalę (RPE) prilygsta arba šiek tiek lenkia fiksuotus 1RM procentus maksimalios jėgos prieaugiui. Pagrindinis jo pranašumas – prisitaikymas prie dienos parengties ir nuovargio, nors efektyvumas priklauso nuo tikslaus artumo iki negalėjimo ribos įvertinimo.

Kategorijos